Review and Herald (Atėjimo apžvalga ir Sabatos šauklys) 1912 m. kovo 21 d.

grįžti

Atleidžianti Dievo meilė

Atleidžianti Dievo meilė

Tegu nė vienas krikščionis nemėgina savo nuodėmės pateisinti tuo, kad kiti, tvirtine esantys Jėzaus sekėjais, padarė tas pačias klaidas. Jūsų nuodėmė yra nemažiau baisi, nors kiti irgi nusikalto; svarbiausia jūsų pareiga yra išpažinti nuodėme Jėzui Kristui, savo tarpininkui. Jokiam žmogui neperkelkite savo sielvarto dėl nuodėmės naštos. Jūs turite vienintelį tarpininką - teisųjį Jėzų Kristų. Eikite pas Jį atgailaudami ir išpažinkite visas savo nuodėmes. Pažadas užtikrina: „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ Jonas rašė: „Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų.“ „Kad nenusidėtumėte“ – pasmerkiate save, jei ir toliau darote tas pačias nuodėmes. Bet su Kristaus jėga jūs galite daugiau nebenusidėti. Buvo sukurtos visos sąlygos, kad malonė pasiliktų su jumis ir pamatytumėte, kokia bjauri yra nuodėmė. Bet jei kas nors prasikalsta, tegu nenusivilia ir nekalba kaip prarastas žmogus. „O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už

Priešas siųs mums pagundas, bet ar leisime jam sugriauti visas užtvaras, pažeisdami nors patį menkiausią iš griežčiausių sąžinės principų? Jei nusileisime mažuose dalykuose, tada pagundos seks viena paskui kitą, kol mes pradėsime tiesiogiai prieštarauti aiškiausiems Dievo Žodžio pareiškimams, vykdydami Šėtono valią. Šėtonas ir jį palaikantys blogio angelai visada pasirenge įvairiais būdais įvilioti į pinkles sielas, išpirktas Princo Emanuelio krauju, ir jas sunaikinti. Sėkmingai ištvėrėte tam tikrą laiko tarpą ir matėte, kad Viešpats yra geras, tačiau kai atsidavėte nuodėmei, jūs ėmėte vaikščioti tamsoje. Pasidave pagundai, jūs liovėtės žvelge į Jėzų, savo tikėjimo pradininką ir užbaigėją. Bet išpažine nuodėmes tikėkite, kad Dievo žodis negali apvilti, kad Dievas lieka ištikimas, kaip yra pažadėjes. Jūsų pareiga – ne tik tikėti, kad Dievas išpildys savo Žodį ir atleis jūsų nuodėmes, bet ir jas išpažinti. Jūs turite pasitikėti Dievu - Tuo, kuris padarys tiksliai tai, ką pažadėjo savo Žodyje, ir atleis visus jūsų nusižengimus.

Kaip mes galime žinoti, kad Viešpats iš tiesų yra mūsų nuodėmių Atpirkėjas, ir įrodyti, kad palaiminimas, malonė, meilė yra Jo skirti mums? Mes turime tikėti Jo žodžiais be dvejonių, atgailaudami ir būdami nuolankios dvasios! Nereikia raudoti, be paliovos atgailauti ir nuolat save smerkti. Tikėkite Dievo Žodžiu, žvelkite į Jėzų, mąstykite apie Jo nuopelnus bei gailestingumą ir savo širdyje pradėsite bjaurėtis blogiu. Tapsite vienu iš tų, kurie alksta ir trokšta Jo teisumo. Kuo artimiau pažinsime Jėzų, tuo aiškiau matysime savo pačių charakterio trūkumus. Matydami savo silpnybes, išpažinkime jas Jėzui ir nuoširdžiai atgailaudami, bendradarbiaudami su dieviškąja Šventosios Dvasios galia įveiksime visą blogį. Jei išpažįstame savo nuodėmes, turime tikėti, kad jos mums atleistos, nes mums pažadėta: „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums jas ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ Daugiau niekada neįžeiskime Dievo, abejodami Jo atleidžiančia meile.

afsn nr:1
afsn nr:2
afsn nr:3